تفاصيل الكتاب
الوصف
Gerokai prieš tapdama tikra Stebuklų šalies nelaime – liūdnai pagarsėjusia Širdžių Karaliene – ji buvo tiesiog mergina, kuri troško meilės.
Ketrina gali didžiuotis, kad yra viena geidžiamiausių merginų Širdžių Karalystėje, kuriai neabejingas net svajonių jaunikis Širdžių Karalius, tačiau ją domina ir džiugina visai kas kita. Ši puiki konditerė su geriausia drauge svajoja atidaryti nuosavą kepyklėlę. Aišku, jos motina apie tai nenori nė girdėti, dukteriai ji numačiusi kitokį likimą – kelią į karalienės sostą.
Pokylyje Ketė sutinka paslaptingą gražuolį rūmų juokdarį Džestą, jis iškart jai krinta į akį. Rizikuodama užsitraukti karaliaus nemalonę ir supykdyti tėvus, ji pradeda slapta su juo susitikinėti. Užuot paklususi tėvams, Ketė norėtų susieti savo likimą su mylimuoju. Bet šalyje, kurioje klesti stebuklai, kur esama pakvaišėlių ir pabaisų, viskas ne taip paprasta.
M. Meyer meistriškai įpina tamsos ir šviesos, likimo ir laisvos valios, meilės ir neapykantos gijas į nepamirštamą istoriją, kaip jauna mergina, svajojanti apie tikrąją meilę ir laisvę, virsta kraugere Širdžių Karaliene, įsakinėjančia nukirsti galvą kone kiekvienam savo valdiniui. Ši knyga išties verta jūsų dėmesio.
الأنواع
المراجعات
عرض الكل
Dnf!. Yesss dnf😭. I feel like the book is good, but it's just not for me. I couldn't finish it. Read it for 4 days. It was putting me in a reading slump and I had to stop😩.
I read this one is a day. It was such a fun, whimsical, nostalgic read and I tore through it. Set in a Victorian-esque world within the weird quirkiness of Wonderland, there were other fairy tale and nursery rhyme elements thrown in. I’ve never actually read the original Alice in Wonderland and was still able to enjoy all the references. Hatta (the mad hatter) was definitely my favorite character and I’d love to read an origin story for him! I also loved Jest and his witty humor and his sidekick, the randomly Poe-inspired raven. This trio was the best part of the story. Obviously, you know going into it that it won’t be a happy ending and it’s more about the journey to WHY, but that didn’t keep me from tears. It’s a book about the hope and hopelessness of our fate and whether the choices we make can ever really change it. Seeing all the characters come so close to escaping the fates they were trying to avoid, just to lose, was heartbreaking. No wonder “most everyone’s mad here” in Wonderland.
