Prieš vėją

Mažoji Sao, rodosi, gimė vien tam, kad liktų bemokslė ir sunkiai dirbtų, kęsdama nuolatinį stygių ir stengdamasi patenkinti nors būtiniausius poreikius. Tačiau ji neketina taikytis su likimu. Svajodama apie gražesnį gyvenimą ji išvažiuoja iš gimtojo Žaliojo Kyšulio ir pamėgina rasti laimę Europoje. Išmokusi atsitiesti po ją persekiojančių skaudžių nesėkmių, išdavysčių ir netekčių, Sao susidraugauja su vieniša ispane, kuri gyvena atsiskyrusi, kamuojama įvairių baimių, beveik bežadė ir kurčia, kone dusdama nuo nepasitikėjimo savimi. Ilgainiui tarp abiejų moterų užsimezga nuoširdi draugystė. Ką bendro gali turėti dvi moterys, kilusios iš visiškai skirtingų pasaulių?

Tai pasakojimas apie emigraciją, apie tai, ką reiškia būti moterimi tarp vyrų ir vargšu turtingųjų pasaulyje, tai istorija apie draugystę, kliūčių įveikimą, asmenines pastangas ir, svarbiausia, viltį.
Sao – reali asmenybė, emigrantė iš Žaliojo Kyšulio, padėjusi knygos autorei prižiūrėti vaiką. Jos istorija ir paskatino Caso sukurti šį romaną, nors pati autorė teigia, kad tai nėra biografinis kūrinys – tokių moterų kaip Sao, einančių prieš vėją, yra labai daug.