Piligrimas

Piligrimas – žmogus, dievų pasmerktas nemirtingumui, pavargęs nuo gyvenimo, nenumaldomai trokštantis mirties, po eilinės nenusisekusios savižudybės atsiduria Šveicarijoje, Ciuriche, psichiatrijos klinikoje, kur Karlas Gustavas Jungas veltui stengiasi įspėti savo paciento asmenybės mįslę ir įkvėpti jam valią gyventi. Piligrimo mįslę padeda įminti dvi moterys – jo bičiulė Sibilė ir Jungo žmona ma, pamažu sekdamos paslaptingojo ligonio gyvenimo keliu, einančiu nuo Trojos karo, per XV a. Florenciją, XVI a. Ispaniją, XX a. pradžios Prancūziją ir pasibaigiančiu Šartro katedros gaisru. Tame kelyje praslenka ištisa galerija istorinių asmenybių – Leonardas da Vinčis, Mona Liza, Džokonda, Medičiai, Džirolamas Savonarola, šventoji Teresė Avilietė, Oskaras Vaildas, Zigmundas Froidas. Šiame iškiliausiame Timothy Fndley romane atsiveria prieštaringos asmenybės idėjos, kūno ir sielos dualizmas, talento ir menkystės problemos, atsiskleidžiančios per Piligrimo sąmonę, kuri atrodo kaip savotiška erdvė, kurioje susipina beviltiška dabartis su tragiškais išgyvenimais ir laikas, stumiantis herojų į mirtį. „Piligrimas“ – tai tikra dovana žmogui, vertinančiam laisvę, vaizduotę, dvasios polėkį.