Pinklėse

Toks jausmas, tarsi nebežinočiau, kas tikra, o kas ne. Turiu tik šitą kambarį ir tave. Visa kita man beprasmiška. Būti čia kažkodėl atrodo teisinga, tačiau kodėl taip yra? Turėčiau ruošti pamokas arba būti su draugėmis mieste – tai būtų „normalu“. Bet visa tai atrodo taip toli, jog beveik negaliu patikėti, kad šitaip gyvenau. O aš sėdžiu čia, diena po dienos, ir rašau, rašau, rašau apie visa, kas buvo. Bet koks to tikslas?
Ko jis iš manęs nori?
Kaip galėjau leisti, kad šitaip atsitiktų?
Septyniolikmetė Greisė Karlail gyvena tik su motina, kurios beveik nebūna namuose. Mergina mėgsta leisti laiką su vaikinais, svaigintis ir nuo visų slepia šiurpią paslaptį. Gyvenimas Greisei atrodo tuščias, beprasmis ir nieko vertas. Kol vieną dieną viskas apsiverčia aukštyn kojom...

Po vieno triukšmingo vakarėlio Greisė pabunda nepažįstamame baltame kambaryje, kur ant stalo padėta popieriaus ir rašiklių. Ji nežino, kaip ir kodėl čia pateko.
Negalėdama ištrūkti, mergina pradeda rašyti dienoraštį. Bandydama aprašyti savo painų gyvenimą, ji priversta prisiminti viską, ką norisi pamiršti: beviltišką meilę gražuoliui Netui, keblius santykius su geriausia drauge Sele. Tačiau, kad ir kaip stengiasi, Greisė jaučia, jog kažko jai vis dėlto niekaip nepavyksta prisiminti...

Ir svarbiausia, ramybės neduoda klausimas – kodėl ji čia?