Yda

Šiuolaikinės lenkų rašytojos Magdalenos Tulli (g. 1955) romanas „Yda“ buvo nominuotas prestižinei Nikės premijai. Novatoriškos formos kūrinys daugiaprasmis, atskleidžia universalias egzistencines problemas. Kilusi sumaištis mieste – tolimos katastrofos aidas, žadinantis neigiamus instinktus, valdžios troškimą. Rašytoja gerai jaučia masių ir individo psichologiją, mato pažemintųjų skriaudas, ironizuoja uniformuotųjų nužmogėjimą.
Paslaptingas pasakotojas, prisiliečiantis vis prie kito personažo, atskleidžia dalelę jo pasaulio ir Rytų Europos istorinių socialinių realijų.
Rašytoja Magdalena Tulli (g. 1955) – savitas Centrinės ir Rytų Europos literatūros balsas. Penkių prozos knygų autorė jau du kartus nominuota Nikės premijai (už „Ydą“ – 2007). Romano pasakojimas prasideda nuo realaus vaizdo – siuvėjo ir apdarų, darosi metaforiškas, daugiaprasmis. Rašytoja ironizuoja nestabilų šiuolaikinį pasaulį, perpildytą dekoracijų, teatrališkumo, kur kostiumai apibrėžia charakterius. Viena diena miesto aikštėje reprezentuojama schematiškų, į marionetes panašių asmenų. Katastrofos grėsmė visada reali, ją išprovokuoja uniforma, panieka, prievarta. Miestiečiai susivienija prieš pabėgėlius, svetimieji tampa neapykantos ir agresijos objektais. Provokuojančią ironiją papildo kafkiškas absurdas.
Svarbus kūrinio elementas – paslaptingas pasakotojas, persikūnijantis vis į kitą personažą („Jei esu notaras.., jei esu notaro tarnaitė.., jei esu tas ne laiku gimęs vaikas...“). Išradinga kūrinio forma neužgožia žmogiškosios dimensijos, pasakojimo kalba nugludinta iki egzistencinių formulių.
Romanas kritikų lyginamas su prancūzų „naujuoju romanu“, rašytoja šiam stiliui suteikė Rytų Europos bruožų. Magdalenos Tulli kūriniai gausiai verčiami į užsienio kalbas (į anglų, prancūzų, vokiečių, švedų, čekų, italų, rusų, ukrainiečių ir kt.), pati M. Tulli verčia prancūzų, italų literatūrą (M. Prousto, I. Calvino, F. Jaeggy kūrinius).