Slėpynės

Bijai tikrai ne veltui...

Ankstesnis tyrimas vis dar persekioja Bobį Dodžą. Tyrimas, kuris jį kone pražudė ir amžiams pakeitė gyvenimą. O dabar Masačusetse, apleistos psichiatrijos ligoninės sklype, po žeme įrengtoje slėptuvėje, aptiktas niūrus radinys — šeši mumifikuoti palaikai — prikelia baisiausią košmarą: grįžo žudikas, kurį Bobis laikė mirusiu ir palaidotu. Slėptis nėra kur... Bobis teturi vienintelę užuominą, užkabintą vienam iš lavonų ant kaklo.

Anabelė Greindžer, kiek pamena, slapstosi visą gyvenimą. Vaikystės prisiminimai — vien besikeičiančių miestų ir netikrų vardų kaleidoskopas. Bet nuo ko jos šeima bėgo, Anabelė nežino ir niekad nežinojo. O dabar kape rado kūną su medalionu ant kaklo, o ant medaliono — Anabelės vardas. Pavojus taip arti, kad nebepasislėpsi... Šįkart Anabelė ir neketina bėgti. Nors žino, kad ją suras...

Galbūt pavojingas žudikas — mirusio psichopato pasekėjas ar jo mokinys, o gal šis žmogus — dar siaubingesnė pabaisa? Dodžas supranta, kad vienintelis būdas jį rasti — įspėti Anabelės Greindžer gyvenimo mįslę, o tam jis turi apjungti pajėgas su buvusia meiluže, partnere ir bičiule Didi Voren iš Bostono policijos departamento. Tačiau pėdsakai atveda juos prie moters iš Bobio praeities, kuri gali būti nė kiek ne mažiau pavojinga nei šiuo metu ieškomas žudikas. Ši moteris — labai graži, smurtą šeimoje patyrusi, bet išgyvenusi, ir galbūt virtusi keršytoja, — keistai ir bauginančiai susijusi su Anabele.